atžadėti

atžadė́ti, àtžada, -ė́jo 1. intr. Rtr, KŽ liautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada Gs. | refl. Q10,620, SD¹ 108,202, SD216, R, R6,401, MŽ, MŽ540, MŽ²20, P, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, LL328, Š, ŠT52, Rtr, NdŽ, KŽ: Vienus audėm rinktinius, ir atsižadė́jau, ir daugiau ne Rk. Atsižadė́jau eit vakaruot su mergom Ds. Mūsų Amiliai suknią siuvo, tai atsižadė́jo [tos siuvėjos paslaugų]: pradėjo siūlės irt Kpr. Man Kazius vežė iš kur čia, tai daugiau atsižadė́jau – kaip ir graban deda (labai greitai važiuoja) Slm. Jis jau buvo atsižadė́jęs pas juos te eit, bet ir vėl nuėjo Krs. Su Antanu abu atsižadė́jom daugiau te nei nosies nekišt Slm. Atsìžadu daugiau važiuoti į tą Pušalotą – nieko te gero nėr Jnšk. ║ refl. griežtai nutarti ko nedaryti: Alaus atsižadė́jau daugiau daryt Mžš. Atsižadė́jau daryt [alų], dabar nebeturiu nė bačkos Gsč. Nesu pijokas, ale nuo dvie[jų] stikliukų neatsìžadu Kvr. Atžadėkimės veikalų kūniškų DP48. 2. refl. ArchXIII222 atsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijų: Jau tu atsižadė́k nuo savo žemės J. Atsižadėti žemės! Kurgi atsižadėsiu! Gdr. Mano senelis apsiėmė už brolį atitarnaut [rekrūtuose], o brolỹs prisižadėjo tos ūkės atsižadė́t Bsg. Būtum galėję frontą praleist ir namie, ale jau reikėję būt[ų] atsižadė́ti ir gyvulių, ir visko Graž. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų [, pilna kalvė] M.Katil. Kurs n’atsižad[a] visam, ką turįs, negal mano mokintinis būti CI30. | prk.: Aš galutinai atsižadėjau minties būti gydytoja ir tapau aktore rš. Ar ne apjakimas anos mergičkos, kad atsižadėjusi yr savo šlovės P. 3. refl. D.Pošk, DrskŽ, Pns [i]liautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į ką: Velnui, brangvynui atsižadėti N. Tas pradėjo atsižadė́t, keiktis ir prisiegot, jog nepažįstu žmogaus to, kurį bylote DP159. O gal ir atsižadėjo savo tėvų V.Krėv. Ką aš ėsiu, ka tėvų atsižadė́siu Gs. Tėvai vaikų atsižadė́jo Dglš. To neklaužados [sūnaus] tėvas atsižadė́jo Prn. Sibire kur pasiliko, atsižadė́jos i kalbos, i pavardžių, visa ko Rdn. Anie to savo tikėjimo neveikiai atsižadė́jo Brs. Aš stotaus ir an kulkos – Dievo neatsižadė́tau Knv, Nč. Kurie tą tiki, šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velnop DK77. Žadėjau tikėt ing Dievą ir atsižadė́jaus velino, pasaulio DK11. Žydai … Christaus nepažino arba pažinę iž naujo atžadė́jos jo DP568. Savo paties vierą … išreikš, … atsižadėdamas velnui ir svietui, su visais jų … darbais ir geiduliais Mž116. Atsižadėjau šėtonui ir visai jo draugystei brš. | prk.: Tas ne lietuvis, kurs dar bijo atsižadėt sapnų nakties Mair. Jis atsižadėjęs atsargumo, vėl ėmė veikti drąsiai, atvirai V.Myk-Put. Žmogus, savęs atsižadėjęs, yra liuosas ir drąsus A.Baran. ^ Terbos ir kalėjimo neatsižadėk Srj. Visko, vaike, prigyvensi, neatsižadė́k nė turmos, nė terbos Ob. Nuo ubago terbos ir turmos neatsižadėk Kt. Dėl gero alučio atsižadėsiu ir midučio KrvP(Brž). Biznį pamėgęs, Dievo atsižadėk KrvP(Mrk). Gegužytės dalios pavydėjo, vaikų atsižadėjo KrvP(Prn).

atsižadė́tinai adv.; D.Pošk.

4. tr. LEIII375 pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Šita bobutė nuo gyvatės moka atžadėt Str. Atàžada žadėtojas ir gyvulį Dgl. Gyvatė kirto, atžadė́jo arklį Klt. Ir su rūgštum pienu kai kas atàžada Trgn. 5. intr. atgauti žadą, pradėti kalbėti: Ligonis jau àtžada, t. y. atsako žodį J. Nieko nebatžadėjo ir mirė Dr.

◊ ×jùpų atsižadė́ti mesti kunigystę: Jùpų atsižadė́jo, taip darbą dirba Krš.

\ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti